Brangūs broliai ir seserys Kristuje,
Išgirdome apie jūsų bendruomenę ištikusią negandą. Esame sukrėsti šios žinios. Sielvartaujame ir verkiame drauge su jumis. Meldžiamės, kad visokios paguodos Dievas ir gailestingumo Tėvas suteiktų jums paguodą, nuramintų jus šiame skausme ir sustiprintų viltį, kurią atnešė Viešpats Jėzus Kristus.
Ypatingai (deja tik virtualiai) ir iš visos širdies apglėbiame Loretą ir vaikus.
Mes sielvartaujame, tačiau ne vieni. Kartu su mumis mūsų Atpirkėjas Jėzus Kristus, kuris mums pažadėjo, kad mirtis nėra pabaiga. Jis ją nugalėjo. Todėl esame tikri, kad Svajūnas nėra pražuvęs. Jis išėjo ir šiandien yra kartu su mylimu Viešpačiu.
Autoriaus nuotrauka, Tatrų kalnai
Svajūną pažinojome kaip ištikimą, nuolankų ir paslaugų Jėzaus Kristaus ir bažnyčios tarną. Prieš keletą metų jis su kitais vyrais iš Alytaus atvyko į mūsų ką tik įkurto vaikų dienos centro patalpas ir jas išbetonavo. Koks tai buvo padrąsinimas bei įkvėpimas buvo mums darbuotis toliau!!! Kai šiandien nelaimės žinia pasidalinau su savo šeima, mano vidurinysis sūnus Mažvydas pasakė, kad Svajūnas bendrijos stovykloje buvo jo vadovas. Tad netekties skausmas palietė mus visus.
Žinau, kad vardinu tik trupinėlius tų darbų, kuriuos atliko mūsų brolis Svajūnas. Tačiau tai tebus paguoda ir įrodymas, kad jame gyveno tikėjimas į Jėzų Kristų. Jis nebuvo veidmainiškas, bet įrodytas tikėjimo darbais. O jie yra tikras ir amžinas turtas Dievo akyse.
Dar kartą, brangieji, meldžiame paguodos ir ramybės jums.
Likite stiprūs Viešpatyje!
pastorius Ramūnas Jukna
Tekstas skirtas Alytaus evangelinės bažnyčios bendruomenei netekus ištikimo jos nario Svajūno Naruševičiaus