pastorius Ramūnas Jukna
Žmogus yra bendruomeninė būtybė. Krikščionybė moko, kad Dievas žmogų sukūrė, jog jis bendrautų su savo Kūrėju ir kitais žmonėmis. Todėl bendravimas su kitais žmonėmis, sutuoktiniu, sielos draugu, vaikais ir tėvais teikia didžiulį pasitenkinimą. Mokslininkai savo studijose yra išsiaiškinę, kad intensyvus socialinis gyvenimas teikią įvairiopą naudą asmeniui. Toks žmogus psichologiškai būna atsparesnis sunkumams, fiziškai sveikesnis, gyvena ilgiau ir net sukaupia didesnį finansinį kapitalą.
Nuo pat gimimo vaikas patenka į šeimos bendruomenę, paskui jo socialinis ratas kinta ir plečiasi - giminė, bažnyčia, vaikų darželis, mokykla, miesto bendruomenė. Žmogus, priklausomai nuo savo amžiaus, gebėjimų ir energijos, ne tik gauna naudą iš bendruomenės, bet pradeda ją veikti savo supratimais, vertybėmis ir dovanomis. Bendruomenės dovana atsiskleidžia sudėtingais gavimo - davimo arba socialiniais apsikeitimo santykiais.
Ben White nuotrauka
Nuodėmė esanti mumyse visas Dievo duotas dovanas apnuodijo. Todėl bendruomeniškumas bei socialinis gyvenimas taip pat apkarto. Mes ne tik džiaugiamės bendruomeniškumo dovanomis, bet tuo pat metu kenčiame nuo neigiamo bendruomenės poveikio - bendruomeninės kultūros represijos, kontrolės, manipuliacijų ir pan. Svarbu pastebėti, kad ir mes patys, sąmoningai ar ne, darome ne tik teigiamą, bet ir neigiamą poveikį bendruomenei.
Dažnai girdime, kad savo aplinkoje turime pastebėti “toksiškus” santykius ir juos nutraukti. Suprask, jei norime būti sėkmingi, turime bet kuria kaina nutraukti ryšius su neigiamais žmonėmis. Tais, kurie neneša pozityvaus įnašo į mūsų socialinį gyvenimą bei psichologinę savijautą. Teisingai pastebima, kad mes vieni kitiems nesame tik dovanos ir naudos, bet galime būti žalingi ir pavojingi. Vienas dalykas, ko nepastebi “toksiškumo mokytojai”, kad toksinų turi kiekvienas žmogus, o tai reiškia tu ir aš.
Evangelija moko, kad Jėzus Kristus įsikūnijo ir savo kryžiumi atpirko žmogų, jog viso gyvenimo “toksinai” ir jų žalos būtų atpirkti, o pats žmogus būtų perkeistas. Kad likusį gyvenimą mylėtų Dievą ir artimą bei mokytųsi Dievo pagalba daryti gera kitiems. Tačiau taip gyventi yra didelis iššūkis.
Todėl krikščionims skamba įspėjimas: “Žiūrėkite, kad kas neprarastų Dievo malonės, kad neišleistų daigų kokia karti šaknis ir nepadarytų vargo, suteršdama daugelį;” (Laiškas Hebrajams 12:15). Krikščionis netikusiu elgesiu, pasirinkimais ir gyvenimo būdu gali neigiamai veikti ne tik savo, bet ir visos krikščioniškos bendruomenės gyvenimą, jei tik jis nepažaboja savo nuodėmės, kartėlio ir aistrų.
Tik pasišventimas Kristui, Dievo žodžiu atnaujintas mąstymas ir Kristų sekantis klusnus gyvenimo būdas krikščioniškoje bendruomenėje gali pagydyti mūsų širdis. Atverkime savo širdis gydančiai Kristaus Evangelijai ir budėkime, kad mūsų širdyse neatsirastų blogis ir kartėlis, kuris gali sugriauti ne tik mūsų, bet ir kitų gyvenimus.
Šį tekstą galite klausyti Youtube platformoje