Žvelgti į save ir nepasiklysti

Vilniaus universiteto storis Facebooke atspindi keistą požiūrį, kurį būtų galima pavadinti atomistiniu redukcionizmu. Pasirodo, kad sprendimus už mus pačius gali priimti mūsų smegenys.

Anot publikacijos, sprendžia smegenys ir jos gali tai padaryti greičiau už mus pačius! Atleiskite, kyla klausimas, kieno smegenys tuomet priima sprendimus? Kaip jos veikia atskirai nuo mūsų? Kas už juos atsakingas? Ar gali tuomet smegenys būti apkaltintos, o ne mes, dėl priimtų neteisingų ar net nusikalstamų sprendimų? Nejaugi mūsų sprendimuose smegenys nedalyvauja? Ar nėra taip, kad žmogus, vadovaujantis tokiu požiūriu, išskaidomas iki organų, dalelių ir atomų, kol galiausiai nebesugebama jo surinkti atgal?

Toks žmogaus visumos panaikinimas ir išskaidymas iki milijono dalių yra žavus kaip filmuke “Inside Out” (Išvirkščias pasaulis, 2015 ir 2024), tačiau yra klaidinantis ir pavojingas žaidimas. Jis mus nužmogina, suprimityvina ir klaidina. Nebėra aiškios ribos, kas lieka atsakingas už žmogaus veiksmus. Nes, anot tokio požiūrio, nebėra vieno sprendimų priėmėjo, bet didžiulis procesų fabrikas, kuriame sprendimus priima atsitiktinis arba anonimis KAŽKAS. Kaip kolektyvinio valdymo struktūrose individuali atsakomybė pasislepia tarybų, valdybų ir darbo grupių protokolų labirintuose. Niekas nėra atsakingas. Egzistuoja dešimtys hipotezių, kurios niekada negali būti galutinai patvirtintos. Tuomet belieka kaltinti cheminius procesus (hormonus), aplinkos poveikį (poilsio trūkumą, triukšmą, socialines aplinkybes ir, kaip visuomet, finansavimo stoką), bet ne asmeninė atsakomybė ir savikontrolė valdo. Grįžtame prie sovietmečių epochoje klestėjusio materialistinio požiūrio - viskas tėra chemija. Žmogus tėra daugiau ar mažiau sudėtingas (tai priklauso nuo situacijos mums ją patogiau aiškinti) chemijos fabrikėlis.

Asmens branda be atsakomybės, be aiškaus įvardinimo sau ir matomo kitiems, kad aš priėmiau sprendimą ir aš esu už jį atsakingas, yra neįmanomas. Tik prisiimdami atsakomybę už savo sprendimus gerus ir blogus (gaudami apdovanojimus už gerus ir patirdami pasekmes už blogus sprendimus), mes žengiame žingsnį asmenybės brandos link.

psichologas ir pastorius Ramūnas Jukna

#kasdiensuKristumi

#tikėtipatirtiirkeistis

#Panevėžioevangelinėbažnyčia

#bažnyčia

#Panevėžys