Danielius Jukna
„Jis paklausė jų: „Kodėl sakoma, jog Kristus esąs Dovydo Sūnus? Juk pats Dovydas Psalmių knygoje sako: „Viešpats tarė mano Viešpačiui: sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojų.“ Taigi Dovydas vadina Jį Viešpačiu, - kaip tada Jis gali būti jo Sūnus?““
Evangelija pagal Luką 20, 41-44
Jėzus mokė žmones šventykloje ir skelbė jiems Evangeliją. Aukštieji kunigai, Rašto žinovai, vyresnieji ir sadukiejai uždavinėjo Jam klausimus, norėdami Jį sukirsti ir dėl to atiduoti valdytojui nuteisti ir nubausti. Atsakęs į jų klausimus Jėzus pats paklausė fariziejų - kaip Mesijas gali būti ir Dovydo Sūnus, ir Dovydo Viešpats? Visą dieną atsakinėjęs į suktus klausimus, Jėzus užduoda klausimą be jokių triukų.
Jonas Weckschmied nuotrauka
Kunigai ir Rašto žinovai tarėsi laukiantys Mesijo: visos jų apeigos, tradicijos, kultūra ir Raštas rodė, kad nuodėmėms padengti neužtenka gyvulių aukos - reikalingas Išgelbėtojas, kuris išvaduos tautą iš vergovės nuodėmei. O dabar, Mesijui stovint priešais juos, fariziejai bandė sukirtinėti Viešpatį, norėdami Jį pražudyti. Jie manėsi žiną viską, ką galima žinoti apie Dovydo Sūnų.
„Aš esu Dovydo šaknis ir palikuonis“
Apreiškimas Jonui 22, 16b
Kristus yra Dovydo Sūnus, bet ne tik tai - Jis yra ir Dovydo Viešpats. Tas pats Jėzus, kuris stovėjo prieš fariziejus šventykloje, yra Dievo Sūnus, nužengęs į šią žemę su tikslu išgelbėti žmones iš nuodėmės. Jėzus yra tobula auka, padengusi kiekvieno kaltes amžiams. Kristus tapo žmogumi, numirė už mūsų nuodėmes ir prisikėlė iš mirties. Tai yra Evangelijos žinia, kurią Kristus norėjo parodyti fariziejams ir kuria užtenka tik patikėti.