Filmas pakeitęs gyvenimą
- www.peb.lt
- 7 hours ago
- 2 min read
Prieš beveik keturis dešimtmečius šaltoje kino teatro salėje žiūrėjau filmą “Jėzus”. Jis mane išmušė iš vėžių ir apvertė mano gyvenimą aukštyn kojomis. Aš augau visai nereligingoje aplinkoje ir visa, kas buvo susiję su religija laikiau primityviais ir viduramžiškais dalykais. Tačiau filmas buvo šiuolaikinis, geras ir kokybiškas įgarsinimas lietuvių kalba, gražūs aktoriai, paprasta ir įtikinama žinia.
Filmas “Jėzus” man padarė neišdildomą įspūdį. Galiu pasakyti, ką darau labai retai, šis filmas pakeitė mano gyvenimą. Jis pasitarnavo mano atsivertimui į krikščionybę. Pažiūrėjęs šį filmą aš pradėjau abejoti sovietmečiu taip įnirtingai skiepijamu ateizmu. Pavaizduota Kristaus asmenybė mane traukte traukė. “Jei Jis yra toks, galbūt vertėtų Juo patikėti, Jam pasimelsti”, - svarsčiau aš. Turiu pripažinti ir pradėjau tai daryti. Pradėjau paslapčia nuo kitų negrabiai melstis, gal tai labiau panašėjo į mano pokalbį Kristui.
Po kurio laiko savo aplinkoje sutikau draugų, kurie ne tik buvo matę šį filmą, bet patys buvo skaitę Naująjį Testamentą. Jie cituodavo evangelijų tekstus. Tais laikais lietuviškas Naujasis Testamentas buvo labai sunkiai prieinamas, labai retas žmogus galėjo jį įsigyti. Suprask, retas tegalėjo jį ir paskaityti.
Po kelerių metų man pavyko įsigyti Naująjį Testamentą. Jį nusipirkau kokiame tai prie stoties ar kitame pakampyje esančiame prekybos taške, kurių buvo gausu Lietuvai atgavus laisvę. Slapčia, iš lėto skaitydavau Evangeliją. Viskas pradėjo dėliotis į savo vietas. Filmo turinys su giliausiu įspūdžiu, draugų bei sutiktų evangelikų pasakojimai ir liudijimai bei patys Šventojo Rašto žodžiai. Visi jie vedė mane prie Kristaus.
1994 metų birželio 18 dienos išvakarėse aš padariau sprendimą tapti krikščionimi. Apsisprendžiau atvykti į Evangelinę bažnyčią ir išpažinti Kristų. Šeštadienio (labai neįprasta diena) rytą taip ir padariau. Nuvykau į Panevėžį ir meldžiausi su pastoriumi ir tikinčiaisiais. Mano gyvenimas pasikeitė. Taip, jis pasikeitė iš esmės. Aš netapau tobulas, klaidų nedarantis šventasis. Tačiau nuo tos akimirkos (gal diena anksčiau) aš priklausau Kristui. Tai daugiausia, ką turiu. Aš tai branginu ir švenčiu.
Ką galima pasakyti apibendrinant? Pirma žinia mano draugams nekrikščionims ar tiems krikščionims, kurie yra “žali” ir nelabai gaudosi tikėjimo reikaluose. Tu gali pažinti Kristų. Kiekvienas gali su Juo bendrauti. Kiekvienas gali patirti Jo atleidimą ir priėmimą. Kiekvienas! Viltis yra visiems. Nepraleisk progos!
Antra žinia yra skirta mano draugams krikščionims. Nepaniekinkime bet kurios pastangos ir iniciatyvos nuoširdžiai liudyti Kristų žmonėms. Verčiau palaikykime jas visais įmanomais būdais (savo prisidėjimu, malda ir finansais). Drąsiai asmeniškai liudykime Kristų savo draugui ar artimajam, skelbkime per grandiozinius projektus (kaip filmas “Jėzus”), per meną, kitas veiklas. Dievas panaudos mūsų pastangas Evangelijos skelbimui. Rasi nutiks taip, kad po kelių dešimčių metų jau kitokioje socialinėje platformoje kažkas rašys, kad drąsi, gal kiek negrabi krikščionių pastanga liudyti Jėzų pakeitė to žmogaus gyvenimą.
Dievas telaimina!
Pastorius Ramūnas Jukna
Jei kartais norėtum pasižiūrėti filmą “Jėzus” (jis yra 1979 metais statytas) arba šiuolaikinį serialą “The Chosen”, įkeliu nuorodas.
Comments