top of page
  • Writer's picturewww.peb.lt

Ukrainiečių padėka už nenuilstamą paramą

Sonata Aleksandravičienė | www.evangelija.lt


Sausio 22–24 d. pastoriai Ramūnas Jukna (Panevėžio evangelinė bažnyčia) ir Darius Širvys (Vilniaus evangelinė bažnyčia) ketvirtą kartą vežė humanitarinę paramą nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms. Surinkus gausią paramą ukrainiečiams, buvo nupirkta daiktų, kurių šiuo metu labiausiai reikia – nuvežta 15 generatorių, akumuliatorių ir jų įkroviklių, elementų, dujų balionų, maisto, termo rūbų, lietų žvakių. Nepamiršti ir vaikučiai – įdėta dėžė knygučių, o taip pat Vilniaus krikščionių gimnazijos vaikų surinkti saldumynai bei maistas keturkojams draugams. Kad ši daug sverianti parama saugiai pasiektų Lvivą, pasirūpino verslininkas iš Panevėžio Marijus Braška, paskolinęs krovininį autobusiuką.


Pastorius Darius džiaugėsi, kad kelias buvo puikus, neilgai užtruko ir prie Ukrainos sienos. Saugiai nuvykę į Lvivą, pastoriai perdavė lietuvių paramą Mariupolio kapelionų bataliono tarnystei – ją perėmė brolio Andriejaus Dudino komanda. Jie džiaugėsi, kad remiami ne tik civiliai žmonės, bet ir kariškiai. Šiuo metu daugelis žmonių neturi elektros, tad galingi generatoriai padės aprūpinti gyventojus šiluma ir šiltu maistu. Nors ukrainiečių poreikiai milžiniški ir, anot pastoriaus Ramūno, mes jų visų negalime išspręsti, bet darome tai, ką galime daryti šiandien.


Ukrainiečiai nuoširdžiai dėkoja kiekvienam, prisidėjusiam prie šios tarnystės – savo aukomis, savanoryste, palaikymu, malda. Pasak vieno senuko profesoriaus, kuris dalyvavo paramos perdavime, karas padarė du dalykus – suvienijo Ukrainą ir parodė, kas yra tikri draugai. Ukrainiečiai labai gerbia lietuvius už jų palaikymą. Tad nepavarkime daryti gera, nes savo metu pjausime derlių, jei nepailsime! (Gal 6, 9).


Vaizdai iš misijos Ukrainoje


Prieš kelionę pastorius Ramūnas Jukna kalbino Andriejų Dudiną, kuris grįždamas į Ukrainą iš JAV, užsuko ir į Panevėžį.


Ramūnas: Andriejau, malonu jau antrą kartą tave matyti pas mus Panevėžyje. Gal galėtum šiek tiek papasakoti apie save?

Andriejus: Esu Mariupolio, kurį Rusijos kariuomenė nušlavė nuo žemės paviršiaus, gyventojas. Žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, tarp jų ir mano brolis... Turėjau bėgti su šeima, nes prasidėjus karui mažiausiam sūneliui buvo vos 3 mėnesiai, o vyresniajam – 5 metai. Ačiū Dievui, kad išvažiavome ir likome gyvi. Šeimą išvežiau į saugesnę vietą, o pats grįžau arčiau savo miesto Mariupolio – į Zaporižę, kur dabar gyvenu ir tarnauju kapelionų batalione „Mariupolis“.


Andriejus Dudinas ir pastorius Ramūnas Jukna kalbasi Panevėžyje


Ramūnas: Mūsų evangelinių bažnyčių bendrijos žmonės nori pagelbėti ukrainiečiams. Džiaugiamės, kad prieš šešerius metus susipažinome su jumis bei Genadijumi Mochnenko ir prasidėjus karui susisiekėme su juo, išreikšdami norą paremti jūsų batalioną.

Andriejus: Išties esame labai dėkingi jūsų bendrijos žmonėms ir visiems lietuviams už paramą Ukrainai. Jau tris kartus sulaukėme paramos iš jūsų bendrijos – mums tai labai didelė pagalba. Džiaugiamės, kad mums sunkiu metu jūs atsiliepėte ir iki šiol padedate. Dėkojame, kad parūpinate mums išties labai reikalingų daiktų, pavyzdžiui, generatorių. Mūsų kapelionų batalionas įsikūręs pafrontėje, kur miestuose labai dažnai atjungia šviesą, o arčiausiai fronto linijos esančiuose miestuose šviesos išvis nėra. Deja, ten vis dar gyvena žmonių, dažniausiai senukai ir vaikai. Todėl generatoriai, šilti drabužiai, dujų balionai labai reikalingi, nes nėra kaip kitaip pasigaminti maisto. Taip pat labai svarbi parama kariškiams – batai, pirštinės, striukės, kelnės, kuprinės, antkeliai. Mes, kapelionai, vežame žmonėms maistą, bet kartu ir dalijamės tikėjimu. Dalydami paramą mes žmonėms sakome: „Jei neteksite tikėjimo, karas jus tiesiog sužlugdys. O jei laikysitės Dievo, išgyvensite šį baisų laiką.“ Mes, kapelionai ir savanoriai, esame paskutinė didelės grandinės grandis – perduodame tai, kas surenkama fronto užnugaryje, Lietuvoje ir kitur. Žmogus, kuris paaukojo žibintuvėlį, galvoja, kad tai labai menkas dalykėlis, bet mums tas žibintuvėlis labai svarbus. Jei ne jūs, ne jūsų parama, mes tiesiog neturėtume, ką dalinti žmonėms. O poreikiai dideli... Daug žmonių neturi elektros, todėl mums reikia saulės energijos lempučių, miegmaišių, antklodžių...


Ramūnas: Andriejau, grįžti iš susitikimo su savo šeima. Kokie jausmai tave aplanko?

Andriejus: Savo šeimą į JAV išsiunčiau rugpjūčio mėn. – nebuvau matęs jos aštuonis mėnesius... Dabar grįžtu atgal į frontą. Žinoma, man siūlė pasilikti saugioje šalyje, bet sąžinės balso raginamas pasirinkau grįžti ir padėti savo šaliai tuo, kuo galiu. Grįžti baugu, bet reikia, nes ten liko mano draugai, broliai ir seserys. Žiauru, kai žudomi seneliai ir vaikai. Kai matai, kaip buvo užpulti nekalti žmonės Mariupolyje, bombarduojamas miestas, natūralu, kad norisi padėti savo žmonėms, patekusiems į tokią baisią situaciją. Man karas – ne vien tik žodžiai, nes žuvo ir mano brolis... Aš nesu didvyris, tikrieji didvyriai yra kariai.


Ramūnas: Ką darai, kai būna labai baisu?

Kai man būna baisu, meldžiuosi. Kiekvieną dieną priimu kaip Dievo duotą, nežinau, kas manęs laukia rytoj, bet esu dėkingas Dievui už tai, kad šiandien gyvenu. Kitoks požiūris, nepamatuoti lūkesčiai, teigiant, kad jau rytoj Ukraina laimės, gali vesti žmones į perdegimą, į depresiją. Visiems ukrainiečiams sakau, kad svarbu tiesiog gyventi šia Dievo duota diena. Mes gyvi ir galime kažkam padėti – ir už tai ačiū Viešpačiui.


Ramūnas: Ką pasakytum mums, lietuviams?

Lietuviams noriu pasakysiu štai ką – geriau dabar padėti Ukrainai, negu vėliau patiems vykti į frontą. Jei laimės Rusija, problemų turės ir Lietuva, ir Lenkija, ir visos Pabaltijo šalys. Žinau, kad jūs tai suprantate. Galbūt jūs jau kiek pavargote, bet labai svarbu ir toliau padėti, nes tai ne tik Ukrainos išlikimo klausimas. Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam lietuviui už paramą ir maldas. Jei tik turite galimybių, kviečiu nesustoti remti Ukrainos.


Ramūnas: Dėkoju, Andriejau, už pokalbį. Linkime tau stiprybės toliau tarnaujant savo žmonėms.

Dėkojame visiems, remiantiems Mariupolio kapelionų bataliono tarnystę. Kviečiame ir toliau nepaliauti daryti gera. Kiekviena, net ir nedidelė, auka yra labai svarbi.


Aukoti galite ir pavedimu:

Gavėjas: Panevėžio evangelinė bažnyčia

Mokėjimo paskirtis: AUKA UKRAINAI

LT15 7044 0600 0278 3146

AB SEB bankas

Comments


bottom of page