pastorius Ramūnas Jukna
Gyvename tikėjimo amžiuje. Aplinkinė kultūra mus primygtinai kviečia tikėti. Tikėti ateitimi, savo svajonėmis, išsilavinimu, darbo sėkme, asmenybės galia, pačiu savimi. Visais įmanomais kanalais esame bombarduojami būti tikinčiais, pozityviais ir optimistiškais žmonėmis.
Krikščionys gali kiek sutrikti, nes toks netikėtas dabartinės kultūros pasisukimas, rodos, sutinka su krikščionišku kvietimu tikėti. Ar tai tas pats tikėjimas? Ar mes išvien su nekrikščionišku pasauliu galime užtraukti tą pačią tikėjimo dainą ir ją atlikti iš tų pačių natų?
Dvi pastabos. Pirmoji, kultūra nuolat keičiasi. Todėl ja kliautis mes negalime. Jei vakar kultūra mokė niekuo nepasitikėti, o šiandien ji skatina tikėti savimi, turėtume nujausti, kad ryt kultūra pasiūlys trečią kelią, o poryt ir ketvirtą. Taip gyvendami mes kaip kūliais besiverčiantys vaikai turėsime nuolat keisti savo gyvenimą pagal įnoringus besikeičiančios kultūros įgeidžius.
Antroji pastaba, mūsų socialinės aplinkos kvietimas ir biblinis raginimas tikėti iš esmės turi skirtingus tikslus ir atramos taškus. Populiarioji kultūra mus kviečia tikėti ateitimi, mokslu, technologijomis, susitarimais, revoliucijomis ir t.t. Iš esmės tai yra tikėjimas savimi. O Biblija mus kviečia tikėti į Jėzų dėl mūsų sielos išganymo. “… gaudami jūsų tikėjimo tikslą – sielų išgelbėjimą.” (1 Petro 1,9).
Jon Tyson nuotrauka
Biblinis tikėjimo objektas yra už paties žmogaus - tai Jėzus Kristus. Jo išganingas darbas ant kryžiaus: mirtis už nuodėmes ir prisikėlimas mūsų išgelbėjimui. Krikščioniškas tikėjimas yra pasitikėjimas Kristumi, kad Jis viską padarė mano sielos išganymui. Šis tikėjimas siekia ne laikinos sėkmės darbe, seksualiniame gyvenime, sveikatos ir t.t., tai, kas yra savirealizacija, bet amžino žmogaus palaiminimo. Tai žmogaus santykių su Dievu atstatymas ir mokymasis gyventi mylint Dievą ir savo artimą.
Todėl krikščionys turėtų būti atidūs, kai visuomenė kviečia tikėti savimi, kad pasiektume savo gerovę. Nors tai geri dalykai, bet jie negali tapti galutiniu mūsų tikslu. Kai tokiu tampa, jie pavirsta klastingais spąstais ir mus nuveda nuo esminių ir svarbiausių tikslų - sielos išganymo bei jos atnaujinimo Kristuje.
Dėl to būkime budrūs dėl savo sielos išganymo, kad nebūtume suklaidinti. Saugokime ir vieni kitus. Tikėjimas mums duotas, kad per jį turėtume ryšį su Kristumi mūsų išganymui.