Marius Jukna
„Ir štai atėjo vienas vyras, vardu Juozapas, teismo tarybos narys, geras ir teisus žmogus, kilęs iš žydų miesto Arimatėjos. Jis nesutiko su tarybos sprendimu ir poelgiu. Jis irgi laukė Dievo karalystės. Taigi Juozapas nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno. Nuėmęs Jį nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę ir paguldė uoloje iškaltame kape, kuriame dar niekas nebuvo laidotas. Tai buvo Prisirengimo diena, jau beprasidedant sabatui. Moterys, kurios buvo atėjusios su Jėzumi iš Galilėjos, atsekė iš paskos, stebėjo kapą ir matė, kaip buvo paguldytas Jo kūnas. Sugrįžusios jos paruošė kvepalų ir tepalų, o per sabatą ilsėjosi, kaip reikalavo Įstatymas.“
Luko 23:50-56.
Šioje Biblijos vietoje mes sutinkame gerą ir teisų žmogų – Juozapą. Jis priklausė tarybai, kuri nuteisė Jėzų mirčiai. Jei toje taryboje vyko balsavimas dėl Jėzaus pasmerkimo, tai jis balsavo prieš, nes tai liudija ir jo atlikti darbai. Tai žmogus, kuris laukė Dievo karalystės.
Mirė Dievo Sūnus – Kūrėjas, gyvybės teikėjas ir Dievo karalystės Karalius. Ir Jis buvo palaidotas.
Josh Felise nuotrauka
Tačiau buvo ir daugiau žmonių – moterų, kurios sekė paskui Jėzaus kūną ir prieš Sabatą susiruošė viską, kad galėtų Viešpatį pagerbti po mirties. Jos gerbė Įstatymą, todėl ilsėjosi ir tai buvo Viešpaties pagerbimas.
Sabatas – geras laikas palikti Dievui vykdyti savo valią. Ne tarybos sprendimu ir ne žmogaus pastangomis buvo nukryžiuotas Kristus, bet Dievo sprendimu ir Jo valia. Tai pati didžiausia meilės išraiška – mirti už pražuvusiuosius – mus visus.
Comments