Mūsų gyvenimo audros
- www.peb.lt
- 2 days ago
- 2 min read
Nugrimzdau į gilius dumblus, nėra kojai atramos. Esu vandens gelmėse, bangos ritasi per mane.
Psalmės 69,2
Dievas leidžia, kad mūsų gyvenime kiltų audros. Jų metu galingos bangos iš jūros dugno pakelia visa, kas ilgai tūnojo jos dugne. Pakyla visa, kas nebuvo padaryta, bet turėjo būti padaryta, kas padaryta, bet neturėjo būti padaryta. Pakyla išsakyti ir išgirsti žodžiai, įsižeidimai, užsigavimai, neatleidimas. Audra išplauna visa, kas buvo jau seniai užmiršta, rodos, ramiai palaidota gilioje atsiminimų gelmėje.
Bet staiga kilusi audra konfliktų, neišsprendžiamų problemų ir įtampos jėga visą sutvarkytą mūsų gyvenimo įvaizdį ir netikrą ramybę kaip ir netikrą brandą bei dvasingumą verčia aukštyn kojom. Ji grubiai, be atsiprašinėjimų nuplėšia kaukes nuo veido ir mums parodo tikrąjį mūsų veidą, atskleidžia mus nuogus ir neprisidengusius prieš grėsmingą tikrovę.
Audros svarbios. Jos kaip brandos egzaminai patikrina kas yra kas. Jos pasveria mus ir pasako tiesą apie mus, parodo tikrąjį mūsų veidą, atskleidžia mums tai, kas mumyse giliai užslėpta, bet vis dar yra mūsų dalis. Nė vienas iš mūsų audros metu savy nerasime gėrio ir pribloškiančio grožio turinio, įkvepiančių vaizdų ir didingo taurumo. Jo adomiški likučiai per smulkiai sudužę, kad pajėgtume patys susitvarkyti, šukes sulipdyti į vieną.
Ačiū Dievui, kad Kristus mūsų nepaliko vienų, kaip skęstančiam Simonui Petrui, Jis tiesia ranką kiekvienam iš mūsų. Audros mums suteikia šansus ar netgi priverčia mus vėl ir vėl šauktis Kristaus, per atgailą glaustis prie Jo, atsiremti į Jį ir vėl sekti paskui. Nes kitu atveju, mes sustosime, pamesime mokinio ir piligrimo kelią, nebetęsime kelionės paskui Jėzų. Tačiau sėkmingai įveiktos audros mums leidžia pamatyti ir kitus šalia, atpažinti tikruosius draugus, pastebėti ir palaikyti tuos, kurie šiandien išgyvena savo audras.
Pastorius Ramūnas Jukna
Comments