Gailestingumo poreikis
- www.peb.lt
- Sep 29
- 2 min read
Dieve, būk man gailestingas.
Psalmės 67,1
Toks trumpas sakinys, paprasta maldos ir psalmės frazė mums padeda sugrįžti į realybę. Dievo gailestingumo prašymas atveria kelią iš puikybės, savikliovos ir savipakankamumo iliuzijos. Ilgai puoselėto, tačiau realiame gyvenime padėti negalinčio “Tikėjimo savimi” stabo pamatas įskyla. Nes šis tikėjimas mūsų neišgelbės.
Kūrėjas mus sutvėrė taip, kad būtume išvien su Juo. Bendrystė su Juo per garbinimą ir maldą turėjo būti nuolatinis dvasinės ir fizinės gyvybės, džiaugsmo, prasmės, meilės ir išminties šaltinis. Dievas yra mūsų gyvybės Davėjas ir Palaikytojas.
Tačiau nuodėmės pagundymas mūsų protėviams susuko galvas ir jie nusidėjo. Todėl mes iš prigimties esame linkę manyti, jog ryšio su Kūrėju mums nereikia. Mes manome, kad mums pakanka mūsų pačių. Atsidūrėme situacijoje, iš kurios išeities mums patiems nebeliko. Dievas atsiuntė savo Sūnų Jėzų, kad Jis taptų mūsų Atpirkėju prisiėmęs bausmę už mus ir tapdamas mums Tarpininku, per kurį mūsų ryšys su Kūrėju tampa atstatytas. Tai geroji žinia - Evangelija.
Ši žinia mus grąžina į pradinį tašką: Dieve, Tu esi gailestingumas ir man jo reikia. Man reikia Tavęs ir Tavo veikimo savo gyvenime. Dieve, būk man gailestingas.
Išpažinę šią tiesą vienu metu mes nusimetame savavališko gyvenimo valdovo karūną, išsižadame savo dieviškos pretenzijos bei atsiveriame savo trapumui ir tikrovei, kurios dalimi esame. Mes esame pažeidžiami, riboti ir Dievo apsauga mums gyvybiškai reikalinga.
Lygiai tokie yra ir šalia mūsų esantys žmonės. Broliai ir seserys bažnyčioje. Artimieji, kurie nepažįsta Dievo. Jiems taip pat reikalingas Dievo gailestingumas. Galbūt jie dar šito nesupranta, galbūt ši paslaptis dar tebėra uždengta ir nesuvokiama tiems žmonėms. Bet Viešpats tikrai nori, kad tie, kurie pažino Jį ir patyrė Jo gailestingumą, būtų gailestingi tiems, kurie yra šalia. Galbūt mūsų, krikščionių gailestingumas, įtikins šalia esančius (lygiai kaip kažkada ir mus), kad jiems reikia Dievo.
Pastorius Ramūnas Jukna
Comments