• www.peb.lt

Atsisveikinimo kalba

pastorius Ramūnas Jukna


Mano pažintis su Gražina įvyko 1995. Gražina tais metais išvyko ilsėtis į Palangą. Ten sutiko moterį, kuri jai papasakojo Evangeliją. Žinia apie Viešpatį pakeitė Gražinos gyvenimą. Ji iš Kupiškio išvyko būdama vienas žmogus, o sugrįžo – visai kitas.


Gražina parvyko į Kupiškį ir mes susipažinome nedidukėje evangelinėje bažnytėlėje. Joje visi panašiai atradome Kristų, patyrėme gyvenimo pasikeitimą, susibūrėme į naujai užgimusią dvasinę šeimą.


Kartą eidamas iš mokyklos sutikau Gražiną Krantinės mikrorajone. Pasikalbėjome, išsikalbėjome, tapome artimais draugais visam gyvenimui. Gražina už mane buvo 3 kartus vyresnė. Tačiau mus susiejo gilūs krikščioniškos draugystės ryšiai. Nuo tos dienos mes kartu džiaugėmės ir kartu gedėjome, gyvenome ir maldoje palaikydavome vieni kitus. Ji meldėsi už mane ir mano šeimą, o mes už ją ir jos artimuosius.


Daug laiko kartu su Gražina bei kitais mūsų tikėjimo bendruomenės nariais praleisdavome maldoje, skaitydami Šventąjį Raštą, bendraudami ir vaišindamiesi.


Adrian Moran nuotrauka


Bendravimas su Gražina buvo ypatingas tuo, kad mūsų pokalbiai galėdavo žaibišku greičiu pasikeisti nuo rimčiausių ir sunkiausių temų aptarimo iki spontaniško juoko, juoko iki ašarų. Galbūt mus su Gražina ir siejo tai, kad mes panašiai žvelgėme į pasaulį – per rimtį ir juoką; per džiaugsmą ir atsakomybę; per racionalaus protingumo ir nuoširdaus tikėjimo prizmę.


Iš visos širdies esu dėkingas Viešpačiui už Gražiną, kad galėjau ją sutikti, pažinti, keliauti kartu ir ateiti iki šios akimirkos.


Mūsų Gerasis Viešpats Gražiną pašaukė šias Velykas švęsti pas save. Šiandien Gražinai, mūsų sesei, draugei, mamai, močiutei, Velykos ir jų pilnoji prasmė bei galutinis išpildymas jau įvyko.


Džiaugiuosi, kad Gražina sutiko Kristų, kad Jis jai tapo didžiausia gyvenimo meile ir troškimu. Ji pažino Kristų. Kaip ir skelbia Evangelija, Jis atleido nuodėmes, priėmė, suteikė naują gyvenimą, tapatybę ir bendrystę su Dievu, tai yra – amžiną gyvenimą.


Gražina pažino Kristų ir Jame įgavo viltį. Viltį kasdieniam gyvenimui, kasdienei veiklai, nedideliems ir net nematomiems darbams, viltį dėl savo artimųjų ir mylimų žmonių, galiausiai viltį, kad Kristus yra tikrasis jos paveldėjimas, prisikėlimas iš mirties ir amžinasis gyvenimas.


Šiandien ši viltis Gražinai išsipildė. Ji tapo regimybe.


Jėzus atsakė: „Aš esu gyvenimo duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš. Bet Aš jums sakiau: jūs mane matėte, ir netikite. Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk, nes Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios To, kuris mane siuntė. O mane siuntusio Tėvo valia, – kad nepražudyčiau nė vieno iš tų, kuriuos Jis man davė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną. Tokia mano Siuntėjo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki Jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“. Tada žydai ėmė murmėti prieš Jį dėl to, kad Jis pasakė: „Aš duona, nužengusi iš dangaus“. Jie sakė: „Argi Jis ne Jėzus, Juozapo sūnus?! Argi nepažįstame Jo tėvo ir motinos? Tad kodėl Jis sako: ‘Aš nužengiau iš dangaus’?“ Jėzus jiems atsakė: „Nemurmėkite tarpusavyje! Niekas negali ateiti pas mane, jei mane siuntęs Tėvas jo nepatraukia; ir tą Aš prikelsiu paskutiniąją dieną. Pranašų parašyta: ‘Ir visi bus mokomi Dievo’. Todėl, kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane. Bet tai nereiškia, jog kas nors būtų Tėvą regėjęs; tiktai Tas, kuris iš Dievo yra, Jis matė Tėvą. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas tiki mane, tas turi amžinąjį gyvenimą. Aš esu gyvenimo duona.

Jono 6:35-48


Kristus yra gyvenimo duona. Kaip maistas, kuris mus maitina, motyvuoja ir suteikia jėgų, kad gyventume. Jėzus yra tikroji gyvenimo prasmė – nebealks ir nebetrokš tas, kas ateis pas Jį. Viešpats suteikia tikrą pasitenkinimą, kurio mes nenuilstamai ieškome.


Jėzus kviečia pas save ir sako, kad lauk neišvarys to, kuris ateis pas Jį: Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk. Mes, XXI amžiaus žmonės, galime ateiti pas Kristų. O tai reiškia, tikėti į Jį.


Tikroji Velykų prasmė yra tai, kad Dievas atidavė savo Sūnų, tai yra, save patį už mūsų nuodėmes.


Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas.

Jono 3:16-17


Ant Kristaus buvo uždėtos visos mūsų nuodėmės. Jis prisiėmė visą atlygį už mūsų padarytus nusikaltimus prieš Dievą. Jis tai padarė, kad mums dovanotų atleidimą, priėmimą, viltį ir amžiną gyvenimą.


Visi, kuriuos man duoda Tėvas, ateis pas mane, ir ateinančio pas mane Aš neišvarysiu lauk, nes Aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios To, kuris mane siuntė. O mane siuntusio Tėvo valia, – kad nepražudyčiau nė vieno iš tų, kuriuos Jis man davė, bet kad prikelčiau juos paskutiniąją dieną. Tokia mano Siuntėjo valia, kad kiekvienas, kuris regi Sūnų ir tiki Jį, turėtų amžinąjį gyvenimą; ir Aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną“.

Jono 6:37-40


Prikėlimas iš mirusiųjų yra vienas iš Viešpaties mums duotų pažadų. Kristus tris kartus šioje Evangelijos ištraukoje pažada prikelti iš mirties tuos, kurie Jį tiki.


Štai kodėl mes turime viltį dėl Gražinos. Štai kodėl turime ramybę dėl jos sielos. Štai kodėl mes liudijame visiems, kad kiekvienam iš mūsų reikia atrasti Kristų, patikėti Jo Evangelija – susitaikyti su Juo, atgailauti už savo nuodėmes, priimti Jį bei Jo mokymą.


Šis atsigręžimo į Dievą įvykis yra gyvenimą keičiantis patyrimas. Šito meldžiu kiekvienam iš čia esančių.


Ivana Cajina nuotrauka


Tokia krikščioniška viltimi ir paguoda noriu dalintis ir guostis dėl mūsų sesers Gražinos. Ji patikėjo Kristumi, ji sekė paskui Jį ir Jam patikėjo savo likimą.


Melskimės taip, kaip mus pamokė Viešpats Kristus:

‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir nevesk mūsų į pagundymą, bet gelbėk mus nuo pikto; nes Tavo yra karalystė, jėga ir šlovė per amžius. Amen’.

Mato 6:9-13


#kasdiensuKristumi

#tikėtipatirtiirkeistis

#Panevėžioevangelinėbažnyčia


Atsisveikinimas Gražina Vengriene vyko Kupiškyje per Didįjį šeštadienį 2022 metais balandžio 16 dieną.