Aušra Morkūnienė
„Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“
Luko 23:43
Biblijoje skaitome, kad nuodėmė pavergė žmogų ir atskyrė nuo Kūrėjo Dievo. To atskyrimo skaudžias pasekmes kiekvienas patiriame savo gyvenime. Ar yra viltis, ar yra galimybė ištrūkti iš nuodėmės vergijos?
Skaitydami Evangelijos pagal Luką 23 skyriuje aprašytą nukryžiavimo epizodą, galime įsitikinti Jėzaus užtikrintumu, kad kryžius - yra lemiamas posūkis žmonijos istorijoje.
Lukas rašo: „Atėję į vietą, kuri vadinasi „Kaukolė“, jie nukryžiavo Jį ir du piktadarius – vieną iš dešinės, antrą iš kairės. Jėzus tarė: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“. O jie, mesdami burtą, pasidalijo Jo drabužius.“ (Luko 23:33-34) Šia malda Jėzus užtaria budelius. Jis pats elgiasi taip, kaip mokė Kalno pamoksle: „...jums, kurie klausotės, sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia“ (Luko 6:27). Dabar nuo kryžiaus Jis atleidžia savo budeliams ir užtaria juos, malda kreipdamasis į Tėvą. Jis ne tik mokė, bet savo gyvenimu įkūnijo šį mokymą.
Yoal Desurmont nuotrauka.
Vienas iš šalia nukryžiuotų nusikaltėlių, matydamas kenčiantį Jėzų, suvokia, kad Jis yra Dievo Sūnus ir atgailaudamas kreipiasi: „Jėzau, prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę“ (Luko 23:42). Kabančio ant kryžiaus Jėzaus žodžiai – tai vilties kupinas atsakymas pranokstantis visus lūkesčius: „Iš tiesų sakau tau: šiandien su manimi būsi rojuje“ (Luko 23:43). Nors stovintieji kryžiaus papėdėje matė tik Jėzaus kūno kančią, šis epizodas parodo, kad Jis net kančios agonijoje nė kiek neabejojo savo misijos pergalinga baigtimi: „Jau tuoj ištarsiu „Atlikta“ (Jono
19,30) ir kas tik patikės manimi, galės būti išgelbėtas.“
Jėzaus atsakymas besikreipiančiam į Jį nusidėjėliui ir mums suteikia nepajudinamai tvirtą viltį, kad koks bebūtų nevykęs žmogaus gyvenimas, Dievas išklauso nuoširdžią atgailos maldą ir trokšta apkabinti pas jį sugrįžtantį kiekvieną sūnų ir dukrą.
Jėzus yra vienintelis kelias pas Dievą.
Brangus skaitytojau, ar norėtum šiandien Jam kažką pasakyti?