Apsisprendimas
- www.peb.lt
- 19 minutes ago
- 2 min read
Šlovinsiu Viešpatį visada; nuolat girsiu Jį savo lūpomis.
Psalmės 34,1
Dievo vaiko vardo vertas sprendimas šlovinti Viešpatį, nepaisant gyvenimo aplinkybių ir įvykių, kurie vyksta tavo gyvenime.
Tai nėra naivus ir paviršutiniško žmogaus pasisakymas. Šitoks žmogus patyręs sėkmę gyvenime yra apimamas jausmų ir vieną akimirką nori “už viską ir visada” dėkoti Dievui. Tačiau praėjus dienai kitai, kai geri įspūdžiai išsitrina iš atminties ir pasimiršta, o gyvenimas žmogų pradeda lamdyti savo sunkiais išmėginimais ir grąžina į tikrovę, jis visiškai pamiršta savo ankstesnį apsisprendimą ir kuria naujas maksimas, formuluoja naujus gyvenimo tikslus ir filosofijas (taip pat netvarias ir laikinas). Toks nepastovumas, užmaršumas, patetiškas emocingumas, sau prieštaraujantis vientisumo nebuvimas, deja, yra būdingas mūsų adomiškai prigimčiai.
Prisimenu, kai daugiau nei prieš 30 metų dalyvavau vienoje krikščioniškoje konferencijoje. Joje pamokslavo misionierišką darbą atliekantis užsienietis. Jis kalbėjo apie misijas ir drąsino žmones pasišvęsti misionieriškam pašaukimui. Jis kvietė maldai į priekį tuos, kurie manė, kad Dievas juos šaukia į misijas. Išėjo daug žmonių melstis. Mano draugas taip pat. Aš sudvejojau dėl savęs, nes gerai nemokėjau užsienio kalbų, misijų darbas mane gąsdino, todėl į priekį melstis nėjau. Gaila, tačiau maždaug po metų mano draugas paliko bažnyčią ir krikščionišką gyvenimą.
Senojo Testamento psalmininkas mus kviečia šlovinti Viešpatį nepriklausomai nuo mūsų emocinės būklės, patiriamos sėkmės ar išmėginimų gyvenime. Geras ir teisingas sprendimas garbinti Viešpatį visuomet savo vertę įgys tuomet, kai mes išlaikysime nekintantį savo sprendimą sekti paskui Kristų per visą savo gyvenimą. Tai ilgalaikis ir nuo aplinkybių nepriklausantis mūsų sprendimas. Tai gyvenimo būdas. Tai nuostatos, pasaulio, įvykių, aplinkybių, savęs ir aplinkinių vertinimas mėginant žvelgti į viską krikščionio akimis, taip kaip Dievas moko savo žodyje.
Kaip pavyzdį paminėsiu neseniai siaubingą nelaimę patyrusį Eriką Jessee iš Jungtinių Valstijų. Jaunas 23 metų vyras atvyko į mūsų miestą tarnauti vaikams stovyklose. Tai buvo jo pirmoji kelionė į Europą ir Lietuvą. Jis pats neseniai atrado tikėjimą, pradėjo žengti pirmuosius tikėjimo ir tarnystės žingsnius. Kelionė į Lietuvą jam turėjo būti kaip atspirtis tolimesniems jo sprendimams sekti paskui Viešpatį. Tačiau laisvą dieną tarp stovyklų jis šoko į Baltijos jūrą ir ten patyrė stuburo traumą. Lūžo ir pasislinko penktasis stuburo slankstelis (kaklo srityje). Siaubas. Tačiau dar būdamas greitosios automobilyje (ten buvau su juo) ir atsikėlęs iš po narkozės, jis šlovino Viešpatį, kad liko gyvas. Erikas su ašaromis akyse mėgino suvokti savo traumos mastelį ir poveikį jo gyvenimui ir nuolat kalbėjo, kad Dievas turi planą jo gyvenimui!
Žinau, kad Eriko laukia dar daugybė iššūkių. Laikas daug ką parodys, laikas daug ką išmėgins. Aš galiu malda palaikyti savo jaunąjį brolį Eriką, kad Dievas pravestų jį per visus šios dienos ir ateityje laukiančius išmėginimus.
Tebus ši istorija padrąsinimas mums šlovinti Viešpatį visada ir nuolat Jį girti savo lūpomis.
Pastorius Ramūnas Jukna
Comments