Apkalbų subtilumas
- www.peb.lt
- Jul 15
- 1 min read
„Kaip šiaurys atneša netikėtą lietų, taip klastingas liežuvis sukelia siaubo kupiną žvilgsnį.“ (Patarlių 25,23)
(Šiaurys supučia lietų, o apkalbantis liežuvis piktus žvilgsnius. LBD vertimas)
Patarlių 25,23 kalba apie klastingą liežuvį, primena, kad apkalbos ir šmeižtas yra subtilūs ir sunkiai pastebimi. Apkalbos gali pasirodyti įvairiomis formomis. Jos gali būti pateikiamos kaip draugiškas įspėjimas – „kažkas, ką turėtum žinoti.“ Jos gali apsimesti netikru gailesčiu „vargšui tam ir anam.“ Netgi gali būti išsakytos maldos prašymo forma.
Apkalbos ne visada perteikiamos vien žodžiais. Jokūbo 5,9 sakoma: „Nemurmėkite vieni prieš kitus,“ ir žodis „murmėti“ čia reiškia tiesiogine prasme aimanuoti ar vartyti akis į kažką. Kūno kalba gali būti tokia pat veiksminga kaip ir žodžiais išreiškiama panieka. Kai žmonės keičiasi susierzinusiais, siaubo pilnais žvilgsniais, purto galvas, varto akis, atsidūsta ar juokiasi ironiškai – žala jau padaryta, net jei žodžių buvo mažai.
Kaip gali įvertinti, ar tavo pasakymas apie kitą žmogų yra apkalba? Paklausk savęs: Ar tai yra dalykas, apie kurį turėčiau kalbėti tiesiogiai su tuo žmogumi? Ar šis žmogus neprieštarautų, kad tai pasakyčiau? Ar aš pats norėčiau, kad kiti tai sakytų apie mane? Kaip tokiu atveju pasielgčiau?
Malda: Viešpatie, aš galiu pakenkti kieno nors reputacijai ne tik savo liežuviu, bet ir kūno kalba. Viešpatie Jėzau, Tu niekada nesiskundei, nepykai ir nesityčiojai iš žmonių. Padaryk, kas būtina, kad mane apsaugotum nuo tokių dalykų. Amen.
Tim Keller, God’s Wisdom for Navigating Life, 196
コメント