Amerika ir priemiesčiai, ir ego sudaro mano parapiją. Daugelis žmonių, kurie sudaro šį žmonių mišinį yra įstikinę, kad jų asmeniniai tikslai ir Dievo tikslai jų gyvenimams sutampa. Tai seniausia religinė klaida: jie nenori palaikyti jokio realaus skirtumo tarp Dievo ir jų, jie įsivaizduoja Dievą kaip miglotą jų pačių troškimų vykdytoją; o tuomet pasamdo kunigą, kad padėtų šis išpildytų jų troškimus. Ir aš, kaip vienas jų pasamdytas kunigas, nenoriu tame dalyvauti.
Bet jei aš nenoriu padėti jiems tapti tuo, kuo jie nori tapti, ką aš darau imdamas iš jų užmokestį? Aš vykdau griaunamą veiklą. Aš griaunu “mano” karalystę ir įtvirtinu Dievo. Aš padedu jiems tapti tuo, kuo Dievas nori, kad jie būtų ir tam naudoju ardomąją veiklą.
Bet ar tai nėra negarbinga? Išties ne, nes aš neatstovauju pats savęs. Aš tiesiog naudoju žodžius ir veiksmus su visu rimtumu, kad pastumėčiau žmones iš tos katatoniškos netikėjimo būsenos.
Primink tai, liepdamas Viešpaties akivaizdoje, kad nekovotų žodžiais, nes iš to jokios naudos, vien tik žala klausytojams. Uoliai stenkis pasirodyti Dievui tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, tiksliai perteikiančiu tiesos žodį.
2 Timotiejui 2,14-15
Eugene Peterson